Live-Metal.net

Antroji jaunystė
2007 gegužės 13

1996m. susikūrusi grupė iš Olandijos Within Temptation vedama charizmatiškos ir nuostabios vokalistės Sharon den Adel, tapo viena iš sėkmingiausių metalo grupių, tarp grupių kurių lyderė yra moteris. Grupė pradėjo pelnyti platų pripažinimą su 2000 metais pasirodžiusiu Mother Earth albumu ir susikūrė tvirtą tęsinį, kas jiems leido dalyvauti didžiausiuose festivaliuose Europoje. The Silent Force išleistas 2004m., kuris yra sėkmingiausias jų albumas iki šiol, sujungiantis liaudies ir simfoninio roko elementus su naujovišku garsu.
Within Temptation naujausias darbas The Heart of Everything jau sėkmingai išleistas Europoje, su nauju video/singlu „What Have You Done“ kartu su Life of Agony vokalistu Keith Caputo ir užburianti galinga baldė „Frozen“. Sekdamas Silent Force sėkmę The Heart of Everything prideda tik daugiau tamsesnių, sunkesnių gitaros partijų prie didingo, kinematografiško stiliaus su den Adel įvairaus ir pritraukiančio atlikimo. 2007m. buvo pasirinkta „Hottest Chicks in Metal“ turui, kartu su In This Moment ir Stolen Babies paremti Lacuna Coil. Tai pirmasis grupės turnė per Jungtines Valstijas.
Jason Price ir Jeff Maki iš Live-Metal.net gavo galimybę pakalbinti Sharon per grupės turo pertrauką jaxx, Springlinde (Virdžinija). Ji yra tiesiog viena geriausių ir maloniausių atlikėjų, jei ne daugiau, kuriuos mes turėjom galimybę kalbinti. Su Sharon kalbėjom apie Hottest Chicks in Metal turą, The Heart of Everything ir naują Within Temptation pradžią.
Kaip pavyko pirmieji keli koncertai Hottest chicks on Metal turo?
Pakankamai neblogai. Aš buvau nustebinta, jog tiek daug žmonių žinojo mūsų muziką ir dainavo kartu. Mes iš tikro nieko panašaus nesitikėjom, nes nežinojome ar ten esam žinome. Bet MySpace Amerikoje labai paplitęs ir mes taip pat turime MySpace, taigi tikriausiai daug žmonių susisiekė su mus jau žinančiais. Dauguma žmonių atvykdavo iš toliau mūsų išgirsti, žinoma atvykdavo ir dėl kitų grupių. Bet buvo tokių kurie atvykdavo vien dėl mūsų.
Šiuo metu, tai jūsų pirmasis oficialus turas po Jungtines Valstijas?
Taip. Tai labiau supažindinimo turas, , nes grojame 40 minučių ir albumas dar nėra išleistas. Bus išleistas tik liepos 24 dieną. Taigi, mano nuomone, tai labiau supažindinimo turas.
Kaip jūs buvote įtraukti į šį turą?
Žinau, kad Roadrunner norėjo mus išsiųsti į turą po Ameriką, o Lacuna Coil ieškojo pagalbinių daininkų (supporting acts) ir kažkaip jie sutiko vienas kitą. Ir manau tai puikiai atitiko. Ir visos grupės yra puikios, sulaukė geros reakcijos, tai yra geras ženklas.
Ar turėjot kokių išlygų sutikdami atstovauti karščiausias merginas metale?
Nežinojome, kad turas taip pavadintas. Mes jau buvome lėktuve kai „Beje kas yra karščiausių merginų metale turas?“ „Mes jame dalyvaujame“ „A... gerai“ (juokiasi) Jie niekada man nesakė kaip yra pavadinta. Kaip norėjo pavadinti.
Koncertuojate pirmą kartą Jungtinėse Valstijose pirmą kartą, tai svarbu.
Taip. Mes kažkada dalyvavom Chainsaw Mascare ture Vokietijoje. Tarsi „Chainsaw Mascare turas?“ (juokiasi) Pagrindinis atlikėjas buvo trash metal grupė ir Orphanage, olandų grupė, buvo labiau sunki ir ritminga grupė, bet ne trash metal. Ir mes. Tai buvo senokai, prieš 10 metų, tai buvo pirmasis mūsų turas (juokiasi).
Žmonėms, kurie jūsų dar nežino JAV, kaip apibūdintumėte savo skambesį.
Manau pavadinčiau melodingu, simfoniniu roku. Su begale filmų įkvėpimu, truputi metalo ir liaudies įtakos. Skirtingus žanrus sujungėm į vieną.
Jūsų naujausias albumas The Heart of Everything pasirodys liepą, o ką galėtumėt pasakyti apie jo kūrimą?
Dainas pradėjom rašyti 2005 metų pabaigoje. Išleidom Silent Force DVD ir kitais metais, kažkur rugpjūtį pradėjom įrašinėti, užtruko pusę metų. Ir apie patį kūrimą: mes turėjom daug idėjų, kažkur apie du šimtus, nedideles idėjas. Kartais tai tik dalis melodijos ar tiesiog vokalo partija. Tada pasirinkom iš tų idėjų geriausias, kurias manėm jog galim tęsti. Ir tai tapo The Heart of Everything, visos dainos kurias sukūrėm.
Kaip manote buvo reakcija Europoje, nes albumas jau ten išleistas?
Taip, jis išleistas nuo kovo ir žmonės reaguoja labai gerai. Turėjom išparduotus pasirodymus Europoje pakankamai didelėse salėse, ne didžiausiose, bet kaskart jos vis didėja. Gal dėl patikusio albumo bilietai išperkami ir mes priversti keltis į didesnę salę ir taip ne vienoje šalyje. Mums tai kažkas ypatinga matant kaip viskas auga. Ir Anglijoje atlikom 5 išparduotus pasirodymus, nors ten nesame groja. Pusantro, du tūkstančiai žmonių kas vakarą.
Kaip pradėjot bendradarbiauti su Keith Caputo?
Mes matėm jo pasirodymą su Life of Agony prieš daug metų Olandijoje ir tada lijo. Taip visada lija, taip mes jautėmės (juokiasi)
Visada lyja Olandijoje?
Šiuo metu, pavasarį, oras sumautas. Negaliu niekaip kitaip apibūdinti. Pavasarį būna 30 laipsnių karščio banga. Bet tik ne čia. Tik lyja ir tik viena trečioji tos temperatūros.

Bet tada prieš 11-12 metų, mes pamatėm juos grojant festivalyje ir lijo, bet mes tiesiog negalėjom atsitraukti. Jie viena iš tų grupių kurios tiesiog pagauna ir nebegali atsitraukti. Mes tada jį įsiminėm ir nusprendėm kada atlikti su juo dainą. Nors mūsų grupė tuo metu buvo tik bepradedanti, bet visada yra kažkoks sąrašas žmonių su kuriais norėtum kažką sukurti. Ir jis tame sąraše buvo senai. Ir kai parašėm dainą ir ieškojom su kuo ją atlikti, jam ji patiko, nors tai skyrėsi nuo Life of Agony. Bet jis gali atlikti daug įvairių dalykų ir su šia daina tą įrodo.
Užsiminėt apie sąrašą žmonių su kuriais norėtumėt dirbti
Taip, bet jame yra žmonių kurių jau nebėra. Taigi tai labiau žmonės kuriais žaviesi ir jis vienas iš jų. Bet dar vienas dalykas apie Keith, jis yra šaunus vyrukas. Man tekę dirbti anksčiau kituose projektuose su žmonėmis kurie buvo tikri žiopliai. Aš nebegaliu klausytis jų muzikos, nes jie nėra malonūs žmonės. Jie mano jog yra didingi ir nenugalimi, o Keith toks nėra.
“Our Solemn Hour“ „valdo“ albume, ką reiškia Santus Espiritus?
Tai tarsi šventosios dvasios šaukimas. Ir daina yra apie tai, jog nepasimokėm iš karo. Karo vaizdas susidaro dėl W. Čerčilio kalbos apie Antrąjį Pasaulinį karą, žinoma mes nenorėjom tiesiogiai susieti dainos su šiuo karu. Bet labiau su jausmu kas yra karas ir kaip veikia propaganda. Kai pažvelgi atgal į istoriją daug kartų tai buvo propaganda, nors matėm tai kaip tiesą, dėl kažkieno politinės jėgos ir panašiai. Bet mes iš to nepasimokėm. Mes nepasimokėm iš žmonių kurie pasiaukojo dėl karo. Dabar mes Irake. Daug įvykių vėl atsitiko, daug istorijų buvo pateikta, kurios nevisiška tiesa ir tai siaubinga. Manau taip jaučiasi daug žmonių, todėl mes parašėm dainą apie tai.
Dabar vykstate per Jungtines Valstijas, ar kelia nerimą neišvengiamas lyginimas su Evanescence?
Kiekvienoje šalyje mus lygina. Ne tik su Evanescence, bet su Lacuna Coil kai esam Italijoje, Nightwish – Suomijoje ir mūsų Europos juos lygina su mumis. Tai neišvengiama, nors grupės skirtingos, skamba irgi skirtingai. Štai kas man patinka šiame žanre. Nors negalėtum to pavadinti žanru, nes grupės netgi labai skiriasi viena nuo kitos. Tai kažkas panašaus į grunge periodą, kaip Nirvana, Alice In Chains, Pearl Jam ir sakydavo, kad jei skamba taip pat, nors pažvelgus atgal, jie buvo tokie skirtingi. Jie buvo ypatingi savaip, taip ir mūsų atveju. Bet tai yra pagrindinės grupės, bet tai tik palyginimas.
Kokia tavo muzikinė praeitis prieš grupę? Jūs visi susipažinote vidurinėje, bet ar tu kai nors mokeisi kaip dainininkė?
Ne, aš išmokau pati. Save lavini kai klausydamas muzikos dainuoji kartu ir stengiasi atlikti tai kas atrodo ne tavo jėgom, bet vis bandai ir bandai, panašiai kaip ir mokantis su mokytoju. Aš net nesupratau, kad treniruojuosi ir tiesiog tempiu savo balso stygas ir galiu padaryti daugiau. Aš pradėjau taip daryti būdama labai jauna ir visada grojo daug grupių, netgi darželyje. Pirmoji grupė buvo kai man buvo 12 metų, tai buvo mokyklos grupė. Labai... žinot.... man buvo 12 (juokiasi) Bet aš dainavau, iš to ir išaugau.
Kaip su jumis elgiasi fanai vyrai? Ar pasitaikė ginčų ar persekiotojų, ar kažko panašaus per visą laiką?
Kai kurie žmonės keisti, bet 99 proc. labai pagarbūs ir puikūs. Gal dėl to, jog grupė jaučiasi pakankamai laisvai su fanais. Ir fanai taip pat stebi vienas kitą, nes žino, jog jei kažkas atsitiktų, tas laisvumo jausmas iš grupės pusės pranyktų visiems. Ir jei gerbia mūsų privatumą ir t.t. Taigi jokių netikėtumų. Aš džiaugiuosi galėdama taip sakyti po tiek metų, kad niekada neturėjom problemų.
Kokios jūsų viltys dėl naujojo albumo JAV?
Mes nieko nesitikim, nes tai toki didelė šalis ir negali žinoti kur žmonėms patiks mūsų muzika. Tai visiškai skirtingi skoniai ir mes atvykstame pagroti čia ir pažiūrėti ar žmonėms patiks. Negali nieko pakeisti jei nepatiks. Ir jei patiks, tai bus dar viena šalis kur galėsime atvykti groti ir mėgautis kultūra. Tai didelė šalis. Gali ilgai čia groti. Taigi mums čia linksma. Mes praeitais metais vykom į Japoniją pirmą kartą. Ir toks skirtumas tarp Japonijos, JAV ir Europos. Žmonės tokie skirtingi, smagu kai gali groti visur.
Kokie iškart planai po šio turo?
Kadangi tai tarsi supažindinimo turas, po to seks tikrasis mūsų turas. Šiuo metu Roadrunner ieško ką galėtų padaryti dėl turo tesimo. Gal šį rudenį arba kitais metais.
Ok., gal dar yra kažkas ką norėtumėt pasakyti?
Taigi, žmonėms kurie atvažiavo.... žinot žmonės keli žmonės net važiavo 12 valandų pamatyti mūsų pasirodymą ir noriu padėkoti visiems kurie atvyko tokį ilgą kelią vien mus pamatyti. Tai mažas klubas, bet manau yra taip pat puiku pamatyti mus mažam klube. Tai jaukiau. Gali šiek tiek su visais susipažinti. Susipažinom su vienu fanu, kuris buvo restorano šefas. Ir buvo tarsi „Atneškit maistą ant stalo.“ Jie mus išlepino. Tai beprotiška. Mes susipažinome anksčiau, tiesą sakant jis ir jo draugas buvo atvykę į Olandiją, kelis kart mus išvysti. Ir atsivežė savo draugus ir vienas iš jų buvo šefas. Jie nusivedė mus į restoraną, labai miela. Tokių dalykų nebevyksta Europoje. Puiku, kad galime patirti tai čia. Tai jausmas tarsi grįžtum 12 metų atgal, tarsi pradėtum nuo pradžių turą, nes tai yra pradžia, bet labai labai puiki. Tarsi pradėtum iš naujo ir mūsų prisiminimai iš pradžios labai geri, taip pat. Antroji jaunystė. Beje man ne vidurio amžiaus krizė. (juokiasi) Puiku būti čia.

Sweet emotion with Sharon den Adel
2007 rugsėjo 20



Nedažnai atsiranda galimybė pakalbinti metalo grupės lyderę. O Live-metal.net pakalbino Sharon den Adel iš Within Temptation net du kartus. Jos grožis nesulyginamas ir jos balsas vienas galingiausių ir emociningiausių pasaulyje. Grupė pasiekė šlovę užjūryje ir dabar to siekia čia. The Heart of Everything debiutavo Nr. 1 Billboard Heatseekers. Gegužę buvo pirmasis interviu su Sharon. Tuo metu grupė koncertavo su Lacuna Coil Hottest Chicks in Metal ture. Dabar, 2007 metų rugsėjį, grupė sugrįžo pagrindiniam turui. Per turo pertraukėlę Recher teatre Towson Merilende. Jeff Maki ir Jason Price prisėdo su Within Temptation „ledo karaliene“ prieš pasirodymą ilgam ir atviram interviu. Sharon aptarė turą, plačiai paplitusį potraukį jų muzikai, kokias emocijas patiria scenoje ir suteikia informacijos apie ateinančius darbus. Skaitykit.
Aš turiu šešių metų dukrą ir ją supažindinau su jūsų muzika, kai ji lankėsi pas mane vasarą ir dar jūs esat jos mėgstamiausia grupė. Ji dievina jus ir savo lėlę pavadino Sharon. Ką manot apie tai ir ką tai sako apie potraukį Within Temptation atliekamai muzikai?
Mane visada stebina kiek daug skirtingų žmonių susirenka į mūsų pasirodymus. Nuo labai ankstyvo amžiaus iki pakankamai senyvo, virš 60, susirenka į mūsų pasirodymus. Žmonės kurie anksčiau mėgo Deep Purple ir panašia muziką, dabar ateina į mūsų pasirodymus ir jie atranda mūsų pasirodymuose tą pačia simfoniją kuri buvo apie 70-uosius. Taip pat jaunos merginos ir vaikinai, taigi matote kokia universali muzika ir iš skirtingų šalių. Nėra taip, jog tam tikra pasaulio vieta mėgtų tavo muziką. Manau to priežastis, jog naudojame daug skirtingų dalykų ir esame melodingi, todėl lengviau klausytis negu death metal. Jis yra geras, bet tiesiog ką mes mėgstam kurti ir kokia muzika mums patinka ir manau, kad esam labai laimingi kad tiek daug žmonių irgi mėgsta ką mes darom.
Kiek žinau ji neturi mėgstamos grupės ir paklausius jis vis prašė: „Dar tėti! Dar tėti!“ Ir aš žinoma sutikau.
(juokiasi)
Aš norėčiau, jog mano dukra užaugtų klausydama kažko panašaus. Nesikišant į tavo asmeninį gyvenimą ir panašiai, bet tu pati augini jauną dukrą. Kaip tu žvelgi į tokį dalyką? Ar norėtum, kad ji pradėtų muzikinę karjerą?
Ne, nelabai. Ji gali būti kuo nori. Mano manymu tai geriausia. Man patinka kurti muziką ir tikimės jog vaikai atras kas jiems patinka ir kad jiems sektųsi. Mano tėvai manęs dėl nieko nespaudė. Tik tėvas šiek tiek. Jis sakydavo: „Man nesvarbu ką tu darysi, kol stengsiesi atlikti tai gerai.“
Geras patarimas. Turi prasmės.
Ačiū, tėti. (juokiasi)
Tai kaip sekėsi pirmasis turas Jungtinėse Valstijose?
Labai gerai. Viskas einasi gerai ir atsiliepimai geri., taigi tikiuosi šįvakar susirinks irgi daug žmonių. Visada sunku pasakyti kiek žmonių ateis, nes kai kuriuose vietose nesame groją, bet atvykti į miestą yra gera reklama. Niujorke buvo puiku, beveik buvo išparduoti bilietai, liko apie 90 bilietų. Vietų (The Fillmore) kažkur 1250. Ir visi beveik parduoti. Kaip pirmam turui gan neblogai.
Susitikti praeitą kartą su jumis buvo gan įdomu. Mes esam pripratę prie Amerikos grupių ir ką jie atlieka scenoje, o jūs atliekate didelį šou mažoje scenoje. Mačiau jūsų pasirodymus per internetą tai įspūdinga.
Tai tiesiog ką mes mėgstam daryti. Tai prisideda prie muzikos. Žinoma 99% yra muzika, tai ką mėgstam daryti. Ir jei dar galima su grupe kažką atlikti extra, kad labiau įtrauktų, tad man patinka vizualiniai efektai kitų grupių – Marilyn Manson, Iron Maiden. Šaunu atlikti kažką extra. Žinoma tai kinta. Tad ką mes darome Amerikoje yra priešinga, ką mes darom Europoje. Mes kuriam čia. Tad kai atvyksim kitą kartą, padarysim daugiau. Tai priklauso šiek tiek.
Žinoma neturėsit kažko panašaus į didįjį Edį, kaip Iron Maiden?
(juokiasi)
Dar ne, ne. Mes darom savaip. Mes turime tai kas mums patinka ir nenorime daryti kaip kitos grupės. Tai tarsi nori pateikti savo auditorijai interpretaciją vizualiai, kaip tu matai.
Ar esate paruošia kokių staigmenų?
Žinoma, grosime daug dainų, kurių nesam čia atlikę. Manau, kad tai pažanga. Mes galime groti ilgiau ir nežinai, kas fanams bus staigmena, nes kiekvienam vis kas kitą. Žmonės teikia pirmenybę dainoms skirtingai, mes tiesiog stebėsi ir lauksim ar juos nustebinsim.
Apie tai galvojau anksčiau. Manau su tavo stipriu balsu ir grupe, galėtumėt atlikti puikius koverius
Tiktai vieną. Kate Bush „Running Up That Hill“
Taip, bet ar yra kita daina kuria norėtum atlikti ar jau bandei?
Mes bandėm dar vieną Kate Bush dainą. Turėjom dvi dainas, kurias pagrodavom, nes žmonės vis mus lygino, kad mūsų panašūs balsai. Taigi iš kvailiojimų studijoje išėjo „Running Up That Hill“. Tada pamąsčiau, jog tikrai panašiai skambam ir tai gavosi puikiai, jog išleidom singlą, tuomet mes buvom tarp dviejų albumų. Ir tik todėl jog mums gerai išėjo ir patiko. Mes bandėm ir kitas dainas, bet jų neįrašėm. Ir niekada neįrašinėsim, mums patinka kurti savo dainas. Taip manyčiau įdomiau. Bet niekada nežinai, nes yra tiek daug man patinkančios muzikos ir dainų. Kai kurios labai skiriasi. Man patinka Nirvana. Patinka Alice In Chains. Bet jų dainų koveris ar tiktų mūsų atliekamą muziką, tai sudėtinga. Aš mėgstu regį, bet sukurti regio dainą...
Regis? Būtų įdomu. Tai būtų tikrai šaunu.
Tikrai? (juokiasi)
Fanai geriau reaguoja į naują ar seną kūrybą?
Viskas viename. Jie reaguoja į tam tikrą dainą iš naujojo albumo ir taip pat iš Mother Earth. Būna „Yeah!“ kai „Ice Queen“ ir „Mother Earth“ prasideda. Bet su kiekviena daina skirtingai.
Kaip skiriasi auditorija jungtinėse Valstijose nuo Europos?
Manau yra daug skirtumų. Kaip ir Europoje Šiaurės Europa labai skiriasi nuo Pietų Europos. Pietų Europa ekspresyvesnė už Šiaurės ir labiau panaši Į Ameriką. Nebent roji didesniam mieste. Dideli miestai, kaip Olandijoje Amsterdamas. Jie pripratę prie garsių grupių ir matę jų daug, taigi juos sužavėti nėra lengva, tad reikia stengtis labiau. Ir kai groji panašiam mieste kaip šis žmones gali labiau nustebinti, nes jie nepratę prie Europos ar Amerikos grupių.
Kai atlieki dainas scenoje ar prisimeni kaip ir kada jas parašei? Ar tiesiog tiek kartų jas grojant, dainas atlieki paprastai?
Taigi, galiausiai tiesiog atlieki dainas, bet kartais geriau nesugrįžti į tą laiką kai rašai dainą. Kartais tai labai emocionalu ir kartais tos emocijos būna gerai. Tai visada bus emocionalu, nes visada jauti emocijas. Turi emocijas ir jausmus, žinoma sunkias emocijas. Tam tikrus skaudžius ar gražius atsiminimus. Tai tarsi randai, kurie su laiku po truputį nyksta. Tad ant scenos tam tikrą dieną, gali būti sunku. Ir tada geriau tos dainos neatlikti. Bet dažniau tai dainų atlikimas ir jų mėgavimasis. Taip atsikratoma tam tikrų blogų emocijų.
Man atrodo, kad dainų žodžiai labai asmeniški. Ar yra dainų, kurių nenori atlikti, nes sukelia vėl emocijas?
Taip, žinoma... manyčiau „Forgiven“ viena iš tų dainų, bet aš galiu ją atlikti išlaikyti ašaras viduje. Gali sulaikyti. Priklauso nuo dienos. Kartais tai diena kai „tai“ atsitiko, tad geriau dainos negroti, nes ji primins ir nesijausi laimingas, tad taip kartais taip būna.
Pirmam interviu sakei, jog nesitiki nieko iš The Heart Of Everything išleidimo Jungtinėse Valstijose. Tad ką galėtum pasakyti apie Nr. 1 pasiekimą Billboard Heatseekers tope?
Tai puiku, buvau nustebinta ir dėl kitų šaliu. Bet smagu, kad buvo Nr.1. Bet mums dar reikia pamatyti kokių tai turės pasekmių. Mes esam žemiški žmonės, ką tai sako? Aš nesu tikra dar. (juokiasi) Ar tai dėl radio pasirinkimo ar tiesiog žmonėms labiau patinka grupė. Tikėkimės taip bus ir mes daugiau ir daugiau kartu grosime Amerikoje. Smagu koncertuoti čia. Čia geresnis oras. Tikrai. Mes Europoje neturim vasaros, džiugu kad toks nuostabus oras. (šnabžda) Įdegsiu... (juokiasi)
Ar jūs sugalvojate video ar režisierius?
Dažniausia mes. Kartais jie gaunasi puikūs, o kartais ne tokie, kokių tikėjomės. Sunku perteikti klipo idėją apie ką turėtų jis būti, tam tikram režisieriui. Kartais pavyksta su tam tikru režisierium, nes ne visada dirbi su tuo pačiu vaikinu ar mergina. Tada sunku perteikti idėjas. Manai, kad jūsų mintys panašios, bet kai pamatai galutinį rezultatą galvoji: „O dieve... Jis pamiršo tą... Jis pamiršo tą....“ nusupranti istorijos visai. O kartais tai gaunasi nuostabiai, metams slenkam jie gerėja ir gerėja. Man dėl to džiugu. Tai turėtų būtų tai kas perteikia dainas.
Anksčiau sakiai, jog dainas įkvėpė „Narsioji širdis“ ir kitos dainos. Kokie dar filmai įkvėpė dainų žodžius ir dainas?
Kai rašai dainą ir paruoši demo su žodžiais, tai jau turi daina atmosferą apie ką bus. Ir dažniausiai demo dainos žodžiai yra galutinis rezultatas. Kartais jie gali visiškai pasikeisti, ne kartais užstringi su žodžiais ir atrandi kažką kito, nes kartais ne visada išeina. Tokiu atveju semiuosi įkvėpimo iš knygų ir filmų. Pavyzdžiui DaVinčio Kodas. „The Truth Beneath the Rose“ apie tai. Tai nebuvo pirminė dainos žodžių idėja. Daina yra apie tai, kaip kartais prarandam save religijoje ir mes pasikliaujam tuo ką mums sako žmonės, negu tai kas yra tikrai pateikta knygose. Ir kartais nesvarbu ką kiti žmonės mano ir kuo tiki. Svarbu kuo pats tiki. Kartais kai esi grupėje, visuomenėje ar bendruomenėje, žmonės sako kuo turėtum tikėti. Mačiau tai Irake, žinoma tai galima išvysti ir kitose šalyse. Visada bus bendruomenių su kraštutinėm religinėm pažiūrom ir kartais bus pavojingos. Manau turi apsispręsti pats ir atrasti tai kuo tiki, apie tai yra daina: savęs praradimas religijoje.
Kas bus po turo?
Na, mes turim daug pasirodymų Europoje. Grosim Anglijoje, akademijose, kur daug nuostabių vietų. Atliksim ten keturis ar penkis pasirodymus ir tada vyksim į Vokietiją. Bus turas po Vokietiją mes ten turime kelis didelius pasirodymus. Tada Olandija, koncertas arenoje sausį, su klasikiniu orkestru. Ir su juo atliksime savo dainas. Taip pat lapkritį koncertuosime 8000 žmonių Eidoven, kuris yra taip pat Olandijoje ir atliksime didelį pasirodymą. Taigi turime dar daug padaryti, tada sugrįšime čia, vėl.
Tad sugrįšite čia greitai?
Tikiuosi, nes vakar susipažinom su agentūra ir jie prašė: „Prašom sugrįžti vėl, greitai.“ Ir mes: „Taip, taip, taip, bet kada?“ tad pažiūrėsim. Mes tikimės. Manau praneš labai prieš koncertą, taip manau vyksta Amerikoje. Aš nežinau. Europoje kitaip. Europoje bilietai pradedami pardavinėti kažkur 6 mėnesiai prieš pasirodymą. Ir Amerikoje, mes pranešėm prieš mėnesį šio turo. Ir buvo tarsi: „Nieks neateis. Niekas nesužinos. Ką galiu padaryti?“ bet čia normalu Amerikoje „Ok, gerai.“
Užsiminei apie orkestrą. Kaip pereinamasis laikotarpis? Kaip viskas pavyks?
Tai bus kitaip, bet nelabai, nes mes turime orkestrą įrašuose, nes negalime su savimi pasiimti orkestro į renginius ir panašiai. Mes daugiau ar mažiau atliksime tikrų dalykų, būsim organiški. Garsas skambės kitaip, bet tai bus atliekama gyvai. Tikriausiai atliksim kelis suderinimus ten ir šen. Tai ne tas pats orkestras su kuriuo įrašinėjo, ir darysim kitaip, kad būtų ypatingiau, pabandysim. Taip pat paliksime jiems vietos interpretacijoms.
Ar bus išleistas gyvo koncerto albumas, kaip Scorpion ir Metallica padarė?
Nesu tikra. Viskas priklausys, nuo to kaip išeis. Ir kaip sakiau, paliksime vietos interpretacijai ir jei daina neišeis, tada ją praleisim. (juokiasi) Bet mes nesam tikri kaip išeis. Tai ne pirmas kartas kai dirbam su tikru orkestru. Mes darėm taip anksčiau Europoje. Bet visą koncertą su gyvu orkestru atliksim pirmą kartą, tad viskas priklauso kaip atrodys ir kaip įsirašys. Mes viską žinoma filmuosim.
Norėtum dar kažką pridurti?
Mes tikriausiai vėl pradėsim kurti gruodį. Tai bus pirmosios laisvos dienos, tad tikriausiai pradėsim rašyti naujas dainas vėl. Mes matom kur esam dabar ir kaip greitai galim parašyti naują albumą. Aš noriu parašyti naują albumą labai greitai. Bet kai keliauji nėra nei laiko, nei erdvės, atsisėsti ir atsipalaiduoti ir pabandyti kažką.
Bus sunku pralenkti The Heart of Everything, bet manau jūs tai galit.
Taip jie sakė su pirmu albumu taip pat. „Sunku pralenkti Enter,“ bet tada pasirodė „Mother Earth“ ir jis buvo geresnis. (juokiasi) Visiems bus skirtingai. Kai kurie žmonės prisirišę prie tam tikro albumo ir jie sako, „Jūs nepralenksit jo,“ žinoma bus sunku kai esi pripratęs prie naujojo albumo, bet mums taip visad būna. Taigi prarandam kažką ir įgyjam kažką. Mes stengsimės labai, tai yra ką mes galim padaryti.

Interviu anglų kalba:
Pirmasis
Antrasis

Nuotraukos darytos abiejų interviu metu čia